SvedeTis ekonomika
SvedeTis ekonomika eqsportze
orientirebulia, romelSic Tanamedrove sistemis SesaniSnavi Siga da gare
komunikaciebi da maRalkvalificiuri muSaxeli erTiandeba. xe-tyis masala,
hidroenergia da rkinis madani warmoadgens ekonomikis saresurso bazas, romelic
orientirebulia sagareo vaWrobaze. SvedeTis sainJinro seqtoris 50% iTvlis
produqciasa da eqsports. satelekomunikacio da saavtomobilo industria da
farmacevtuli mrewveloba aseve mniSvnelovania qveynis ekonomikaSi. dasaqmebis
bazisa da mSp-is 2% soflis meurneobas uWiravs. Semosavlebi SedarebiT mtkiced
nawildeba. SvedeTs yvelaze dabali Gini-s koeficienti aqvs (0.23), rac niSnavs , rom TiTqmis yvelas msgavsi
Semosavlebi aqvs.
struqturis TvalsazrisiT, SvedeTis ekonomika xasiaTdeba didi, intensiur
codnasa da eqsportze orientirebuli warmoebis seqtoriT da zrdadi, Tumca
SedarebiT patara, biznes momsaxurebis seqtoriT da aseve saerTaSoriso
standartebis mqone sazogadoebrivi momsaxurebis seqtoriT. SvedeTis ekonomikaSi
rogorc warmoebis, ise momsaxurebis sferos bevri didi saerTaSoriso organizacia
dominirebs.
SvedeTSi registrirebuli 20 yvelaze didi kompania: Volvo, Ericsson, Vattenfall, Skanska, Sony Ericsson Mobile Communications AB, Svenska Cellulosa Aktiebolaget, Electrolux, Volvo
Personvagnar, TeliaSonera, Sandvik, Scania, ICA, Hennes & Mauritz, IKEA, Nordea, Preem, Atlas Copco, Securitas, Nordstjernan da SKF. SvedeTis mrewveloba mkacr pirad kontrolSia, gansxvavebiT sxva industrializebuli
dasavleTis qveynebisa, rogorebicaa avstria da italia. sajaro sakuTrebaSi
arsebuli sawarmoebs yovelTvis mcire mniSvneloba eniWeboda.
SvedeTis 4.5 milioni mcxovrebi muSaobs, saidanac TiTqmis mesameds
umaRlesi ganaTleba aqvs. 2009 wels SvedeTi me-12 adgilze iyo saaTobrivi
anazRaurebi mixedviT-saaTSi 50 aSS dolari. Tumca es maCvenebeli ekonomikis
zrdasTan erTad imatebs 2,5 %-iT da vaWrobis TvalsazrisiT dabalansebuli
produqtiulobis zrda 2%-s Seadgens. ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis
organizaciis mixedviT, deregulaciis, globalizaciisa da teqnologiuri seqtorebi
gaxda produqtiulobis zrdis wamyvani faqtori. SvedeTi lideria msoflioSi
privatizebuli pensiebis mxriv da sapensio dafinansebis problemebi SedarebiT
mcirea sxva dasavleT evropis qveynebTan SedarebiT.
tipiuri muSaki Tavisi Semosavlis 40%-s dabegvris specialuri formiT
iRebs. saerTo dabegvra nel-nela mcirdeba, rac amerikasa da irlandiaSi jer kidev
ormagia. SvedeTis samuSao Zalis mesamedis Semosavlebi swored dabegvris gziT
finansdeba, rac arsebiTad gansxvavdeba sxva maravali qveynisgan. saerTod, mSp
1990-iani wlebis reformebis Sedegad swrafad izrdeba, gansakuTrebiT
mrewvelobaSi.
2009-2010 msoflio ekonomikur forumze SvedeTma msoflioSi me-4 adgili
daikava yvelaze konkurentunariani ekonomikis mixedviT. Tumca, 2010-2011 wlis
msoflio ekonomikur forumze SvedeTma ori poziciiT win gadainacvla da amJamad
me-2 pozicia uWiravs. 2009 wels SvedeTma me-6 adgili daikava kerZo seqtoris
efeqturobis mxriv. amerikeli ekonomistis, torontos universitetis profesor,
riCard floridas wignis “SemoqmedebiTi klasis frena” mixedviT, SvedeTi
dasaxelebulia biznesis kreatiulobis mxriv saukeTesod evropaSi da varaudoben,
rom msoflios Zalian bevri mizandasaxuli muSakisaTvis magniti iqneba es qveyana.
indeqsi, romlis mixedviTac avtorma es pozicia mianiWa SvedeTs, gamoiTvala
Semdegi 3 komponentis mixedviT: niWiereba, teqnologia da tolerantuloba.
SvedeTi inarCunebs sakuTar valutas-Svedur krons, rac imis Sedegia, rom
referendumSi uaryo evro. SvedeTis Riksbank-i, romelic 1668 welsaa daarsebuli da erT-erTi uZvelesi msoflio bankia,
kvlav orientirebulia fasebis stabilurobaze 2%-iani inflaciis drosac. 2007 wlis
SvedeTis ekonomikuri angariSis mixedviT, romelic ekonomikuri TanamSromlobisa da
ganviTarebis organizaciam warmoadgina, 1990-iani wlebis Sua periodidan SvedeTs
erT-erTi yvelaze dabali inflacia hqonda evropis sxva qveynebTan SedarebiT, rac
deregulaciisa da globalizaciis swrafi utilizaciis Sedegia.
albaT, dagebadebaT kiTxva: ratom maincdamainc SvedeTis ekonomika?
skandinaviis qveynebis SeswavliT didi xania dainteresebuli var, kerZoT, maTi
ekonomikebis,radgan vTvli,rom erT-erTi
saswavlo kursis gavlis dros momixda SvedeTis, rogorc zogadad qveynis Seswavla
da ufro metad davinteresdi misi ekonomikis SeswavliT. axla ki saWirod vTvli,
rom gavacno SvedeTis ekonomikis zogadi suraTi maT, vinc aseve dainteresebulni
arian skandinaviis qveynebis SeswavliT. SemdgomSi, norvegiisa da fineTis
ekonomikebzec mogaxsenebT.
mariam geletaSvili
socialur da politikur mecnierebaTa fakulteti
No comments:
Post a Comment